Kažkur Gruzijoje viduramžiais, prie Tifliso (Tbilisio), nors daugiausia Nukos mieste (čia jau dabartinis Azerbaidžianas). Vienos didelės krizės metu kunigaikštienė bėga iš rūmų ir per pinigus bei brangenybes pamiršta... nuosavą vaiką. Jį paima tarnaitė ir augina. Po daugelio metų kunigaikštienė grįžta ir norėtų turtus susigrąžinti, be tam reikia vaiko. Sužinojusi, kad vaikas gyvas, ji kreipiasi į teisėją - patį patį patį...
Teisėjas (Azdakas - toks iranietišku vardu, iš kur ir kilęs) - bailys, sukčius, kyšininkas bei visoks kitoks kaip ir priklauso ir vis apsigaunantis (taip, taip, "apsigaunantis") - brėžia kreida ratą ir atkiša leteną... Rezultatas šokiruojantis, o sprendimas - dar šokiruotesnis... Sukčius dažnai mąsto netipiškai...
Кавказский меловой круг - репортаж из Театра им. Шота Руставели
В основе пьесы Бертольда Брехта лежит известная на Востоке притча о ребенке знатного рода, которого во время мятежа спасли бедные крестьяне, и теперь настоящая мать и вырастившая его беднячка делят сына, вытягивая за руки, из очерченного мелом круга. Справедливый судья присуждает мальчика крестьянке, пожалевшей ребенка и отказавшейся от жестокого испытания. В постановке Роберта Стуруа этот легендарный спектакль наполнен музыкой и тонким грузинским юмором.